Siekiant patvirtinti arba paneigti miego apnėjos diagnozę, reikalinga atlikti visos nakties miego tyrimą. Pulmonologas arba neurologas atlieką vieną iš dviejų žmogaus gyvybines funkcijas registruojančių tyrimų:
  • Poligrafija (PG) – registruojamas oro srautas pro nosį ir burną, kvėpavimo pastangos – krūtinės ir pilvo judesiai, kraujo įsotinimas deguonimi (SpO2), širdies susitraukimų dažnis, kūno padėtis. Gali būti registruojami galūnių judesiai, aktigrafija, elektrokardiograma.
  • Polisomnografija (PSG) – tai tyrimas, laikomas „auksiniu standartu“ nustatant miego apnėją. Šis diagnostikos būdas padeda patvirtinti ar paneigti kitus kvėpavimo ar miego sutrikimus. Registruojami duomenys: elektroencefalograma (EEG), akių judesiai (EOG), smakro raumenų tonusas, elektrokardiograma (EKG), SpO2, kojų raumenų tonusas, oro srovė pro nosį ir burną, skleidžiami garsai, krūtinės ir pilvo judesiai bei kūno padėtis.

Miego apnėja skirstoma pagal sunkumo laipsnį. AHI (apnėjų-hipopnėjų indeksas) registruoja kiek kartų per vieną miego valandą įvyksta pilnas ar dalinis kvėpavimo sustojimas, kuris trunka 10 ar daugiau sekundžių. Apnėja — visiškas kvėpavimo sustojimas, kurio metu viršutiniai kvėpavimo takai pilnai subliūkšta ir nepraleidžia oro. Hipopnėja — dalinis kvėpavimo sustojimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas, kurio metu į plaučius patenka tik maža dalis oro srovės.

Miego apnėjos sunkumo laipsniai:

Įprastas miegas: mažiau nei 5 kvėpavimo sustojimai per vieną miego valandą
Lengva: 5-14 kvėpavimo sustojimų per vieną miego valandą
Vidutinio sunkumo: 15-29 kvėpavimo sustojimai per vieną miego valandą
Sunki: 30 ir daugiau kvėpavimo sustojimų per vieną miego valandą

KUR GALIMA PASIDARYTI MIEGO APNĖJOS TYRIMĄ?