Miego apnėja yra sutrikimas, pasireiškiantis kvėpavimo pauzėmis miegant. Šias pauzes lemia apnėja (kvėpavimo sustojimas) ir hipopnėja (kvėpavimo takų susiaurėjimas), todėl organizmas stengdamasis apsisaugoti nuo „uždusimo“ ima žadinti miegantįjį. Taip įvyksta mikropabudimas, kurio metu žmogus atsibunda tiek, kad tęstų kvėpavimą, bet vėliau gali nė neatsiminti, kad miegojo su pertrūkiais.

Tokie mikropabudimai gali kartotis dažnai, net keliasdešimt kartų per valandą. Dėl to nukenčia miego kokybė, suprastėja reakcija, dėmesys, darbingumas. Kenčiantieji nuo miego apnėjos taip pat turi antsvorio (72%), aukštą kraujospūdį (daugiau nei 50%), serga diabetu (43%).

Rizikos veiksniai:

  • antsvoris, ypač kaklo srityje
  • vyriška lytis
  • > 40 metų amžius
  • viršutinių kvėpavimo takų struktūriniai pakitimai, pavyzdžiui, patirtas nosies pertvaros lūžis, netaisyklingas sąkandis
  • rūkymas, alkoholio vartojimas

Simptomai naktį:

  • knarkimas
  • artimųjų pastebėti kvėpavimo sustojimai miegant
  • „smaugimo“, dusimo jausmas
  • neramus miegas, dažni prabudimai
  • nikturija
  • prakaitavimas

Simptomai dieną:

  • mieguistumas, nuovargis
  • dirglumas, nuotaikos svyravimai
  • rytinis galvos skausmas
  • pablogėjusi dėmesio koncentracija
  • atminties sutrikimai
  • aukštas arterinis kraujo spaudimas
  • depresija

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra dažniausia apnėjos forma. Ją sukelia dėl ryklės galinės dalies raumenų atsipalaidavimo susiaurėję kvėpavimo takai.

Sveiko žmogaus ryklė būna atvira tiek dieną, tiek naktį, todėl per ją oras tolygiai patenka į kvėpavimo takus ir plaučius. Tačiau sergant obstrukcine miego apnėja ryklės raumenys kartais atsipalaiduoja, todėl trumpam susiaurėjus kvėpavimo takams nutrūksta kvėpavimas. Per tokį apnėjos epizodą sumažėja deguonies koncentracija kraujyje. Smegenims gavus signalą apie sumažėjusį deguonies lygį, žmogus trumpam prabunda, o kvėpavimo takai vėl atsiveria. Šio trumpo prabudimo žmogus paprastai atsikėlęs net neprisimena.

Dėl obstrukcinės apnėjos miegodami žmonės garsiai knarkia. Dėl sutrikusios ryklės raumenų veiklos kvėpavimo takai iš dalies ar visiškai blokuojami sukritusios ryklės, todėl į plaučius patenka nepakankamai oro. Tuomet kvėpavimas, nors visiškai ir nenutrūksta, pasidaro triukšmingas, girdisi knarkimas.

OMA rizikuoja susirgti:

  • turintys antsvorio
  • turintys aukštą kraujospūdį
  • vyrai
  • vyresni nei 65 metų žmonės (miego apnėja serga 3 kartus dažniau nei jaunesni)
  • turintys storą kaklą – dėl to gali susiaurėti kvėpavimo takai
  • turintys miego apnėja sergančių giminaičių
  • vartojantys alkoholį, raminamuosius vaistus
  • rūkantys – dėl rūkymo gali sutinti viršutiniai kvėpavimo takai, o tai skatina knarkimą ir gali sukelti apnėją

Sergant centrine, arba kitaip centrine nervų sistemos miego apnėja, miego pertrūkių priežastis yra už kvėpavimą atsakingo smegenų centro automatinio reguliavimo sutrikimas. Dėl centrinės miego apnėjos kvėpavimas sustoja, nepaisant to, kad viršutiniai kvėpavimo taikai yra atviri. Tyrimais įrodyta, kad centrinės apnėjos priežastis nėra viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija.

Centrinė miego apnėja pasitaiko 5–10% pacientų iš visų miego apnėjos atvejų. Centrinė miego apnėja gali pasireikšti sergant sunkiomis išeminėmis širdies ligomis. Tokiu atveju dažnai kalbama apie vadinamąjį Cheyne-Stokes kvėpavimą, kai kvėpavimo sustojimas kaitaliojasi su greitu kvėpavimu. Centrinė miego apnėja gali pasireikšti ir po insulto.

Negydoma miego apnėja gali sukelti labai rimtų trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių, įskaitant:

  • Aukštą kraujospūdį
  • Nereguliarų pulsą
  • Širdies ligas / infarktą
  • Insultą
  • Diabetą (II tipo)
  • Nelaimingus atsitikimus darbo vietoje ar vairuojant

Pastaraisiais metais nustatyta, kad miego apnėjos sukeliami simptomai yra vieni didžiausių eismo įvykių rizikos veiksnių, kurie galimai sukelia apie 20% visų motorinių transporto priemonių eismo įvykių. Žemiau pateikiami 2003 m. tyrimo rezultatai, vertinantys santykinę medicininių būklių keliamą riziką būti eismo įvykio kaltininku.

Medicininė būklė Santykinė rizika
Sutrikęs regėjimas 1,09
Sutrikusi klausa 1,19
Cukrinis diabetes 1,56
Neurologinės ligos 1,75
Širdies ligos 1,23
Psichikos ligos 1,72
Alkoholizmas 2,0
Vaistai ir narkotikai 1,58
Obstrukcinė miego apnėja ir narkolepsija 3,71

Dėl miego apnėjos sindromo sukeliamų simptomų, asmenims, kuriems yra diagnozuota vidutinė arba sunki miego apnėjos forma, vairuoti galima tik turint oficialų gydymo įstaigos dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo kontroliuoja šį sutrikimą.

Gyd. G. Pilkauskaitės ir R. Ambultienės apžvalga apie vairuotojų patikros dėl obstrukcinės miego apnėjos tvarką Lietuvoje čia.

LR SAM įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ pakeitimo čia.

Daugiau kaip 50 % nuo miego apnėjos kenčiančių pacientų yra padidėjęs kraujospūdis. Antsvorį turintiems žmonėms miego apnėja pasireiškia taip dažnai, kad ją galima įtarti visiems, kurių kraujospūdis yra aukštas, o kūno masės indeksas (KMI) viršija 27. Normalaus naktinio miego metu kraujospūdis sumažėja, širdies plakimas sulėtėja, sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Naktinis miegas yra skirtas organizmui pailsėti. Jeigu naktinis miegas dėl miego apnėjos yra sutrikdytas, organizmas negauna pakankamai poilsio, todėl ir rizika susirgti įvairiomis su tuo susijusioms ligomis padidėja. Pastebėta, kad obstrukcinę miego apnėją gydant CPAP aparatu, vidutinis sisteminis kraujospūdis sumažėja net 10 mm Hg.

Yra pastebėta, kad miego trūkumas arba prastos kokybės miegas turi įtakos cukraus kiekiui kraujyje. Daugiau nei 40 procentų miego apnėja sergančių žmonių serga diabetu ir net trys iš keturių diabetikų kenčia nuo miego apnėjos. Nediagnozuota ir negydoma miego apnėja gali nepalankiai paveikti diabeto gydymo rezultatus.

Tarptautinė diabeto federacija (IDF) yra paskelbusi ataskaitą, kurioje teigiama, kad pacientai, kuriems yra įtariamas II tipo diabetas, turi būti tiriami ir dėl miego apnėjos. Su abiem ligomis yra susijęs ir padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos bei širdies infarkto rizika.

Obstrukcinės miego apnėjos gydymas CPAP aparatu (palaikančiu nuolatinį teigiamą slėgį) yra svarbus siekiant gerų diabeto gydymo rezultatų. Yra nustatyta, kad jautrumas insulinui itin pagerėja jau vos po dviejų parų trukmės gydymo CPAP aparatu.

Vilniaus Universiteto Ligoninė
Santariškių klinikos, Konsultacijų poliklinika
Pulmonologo konsultacija
Santariškių g. 2, Vilnius

LSMU ligoninė Kauno klinikos
Pulmonologijos klinika
Miego laboratorija
Eivenių g. 2, Kaunas, tel. 8 37 327065

Respublikinė Kauno ligoninė
Konsultacijų poliklinika
Pulmonologo konsultacija
Hipodromo g. 13, Kaunas, tel. 8 37 342170

Respublikinė Klaipėdos ligoninė
Pulmonologijos ir alergologijos skyrius
S. Nėries g. 3, Klaipėda, tel. 8 46 410707

Klaipėdos universitetinė ligoninė
Miego medicinos centras
Liepojos g. 41, Klaipėda, tel. 8 46 396 632

Mokamos paslaugos:

Vilniaus Universiteto Ligoninė
Santariškių klinikos (mokamos paslaugos)
Neurologo konsultacija
Santariškių g. 2, Vilnius

UAB „Kardiolita“
Neurologo konsultacija (videopolisomnografija)
Laisvės pr. 64A, Vilnius
Tel. 8 5 2390 500

LSMU Elgesio medicinos institutas
Miego tyrimų laboratorija
J. Šliūpo g. 7, Palanga
Tel.: 8 460 30029, 8 460 3033

Medicinos centras „Neuromeda“
Neurologo konsultacija
Tvirtovės al. 90A, Kaunas
Tel.: 8 613 42780, 8 613 42780