DEGUONIES TERAPIJA

Deguonis sudaro 21 procentą mūsų įkvepiamo oro. Deguonis yra žmogui gyvybiškai reikalingos dujos, kurios dalyvauja oksidacijos procese, be deguonies organizmas negali pasisavinti gyvybei reikalingų medžiagų.

Įkvėpimo metu mūsų plaučiuose atsiradęs deguonis netrukus patenka į kraują ir per kraujotakos sistemą pasiekia žmogaus kūno audinius bei organus. Sveiko žmogaus plaučiai ir kraujotakos sistema sugeba užtikrinti normalų deguonies kiekio kraujyje lygį.

Ramybės metu deguonies poreikis mažesnis, tačiau padidėjus fiziniam aktyvumui padidėja ir deguonies poreikis, kurį organizmas kompensuoja padažnėjusiu kvėpavimu bei dažnesniu širdies susitraukimų dažniu. Jei bent viena sistema, dalyvaujanti deguonies apytakoje, yra pažeista – palaipsniui vystosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y. deguonies badas organizme.

Iš pradžių atsiranda dusulys fizinio krūvio metu, vėliau intensyvėja, vargina net ramybėje. Dėl deguonies bado kenčia visų organų veikla: blogėja širdies darbas, prastėja atmintis, nyksta raumenys. Kartais medikamentinio gydymo neužtenka, skiriama oksigenoterapija – gydymas deguonimi.

Jei tyrimai rodo, kad deguonies kiekis jūsų kraujyje yra didesnis nei 60 mmHg ar saturacija daugiau nei 90 proc., tuomet kvėpavimo funkcijos nepakankamumo nėra ir gydymo deguonimi jums nereikia. Tačiau jei deguonies kiekis yra mažesnis – jums reikalingas gydymas deguonimi.

Dažniausios ligos – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, intersticinės plaučių ligos, plaučių hipertenzija, išeminė širdies liga ir širdies nepakankamumas, astma, obstrukcinė miego apnėja, plaučių arterijų trombembolija, plaučių vėžys ar kitos lokalizacijos navikų metastazės plaučiuose, nervų sistemos ligos.

Namuose taikoma ilgalaikė deguonies terapija padeda jaustis energingesniems ir palengvina kasdienį gyvenimą. Tyrimais nustatyta, kad naudojant ilgalaikę deguonies terapiją:

  • pailgėja gyvenimo trukmė;
  • sumažėja dusulys;
  • pagerėja plaučių hemodinamika (kraujotaka);
  • sumažėja per didelis eritrocitų kiekis, atsiradęs kaip kompensacinis mechanizmas į nuolatinį deguonies badą ir sąlygojantis
  • padidėjusį kraujo klampumą;
  • pagerėja fizinio krūvio toleravimas, gyvenimo kokybė bei psichologinė pacientų būklė.

Didelės apimties klinikiniai tyrimai parodė, kad deguonies naudojimas 16 val. per parą iki 2 kartų pailgina lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių ligonių, kuriems pasireiškia hipoksemija (deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas) gyvenimo trukmę.

Jei jums buvo paskirta deguonies terapija, vadinasi, jūsų organizmui trūksta deguonies. Taigi kuo greičiau pradėsite gydytis deguonimi, tuo greičiau sumažės deguonies badas – tuomet pagerės gyvybiškai svarbių organų veikla, pailgės jūsų gyvenimo trukmė.

Deguonies terapijos trukmė skaičiuojama valandomis per parą ir deguonies srauto greičiu (litrais per minutę). Šis laikas ir deguonies patekimo į organizmą greitis priklauso nuo paciento ligų bei bendros organizmo būklės ir yra nurodomas gydytojo pulmonologo.

Gydantis deguonimi namuose, gydytojas nurodo gydymosi trukmę, t. y. valandų kiekį per parą, kada reikia naudotis deguonies aparatu, tačiau turėdamas pulsoksimetrą pacientas gali stebėti, kaip kinta deguonies kiekis jo kraujyje, įsitikinti, ar deguonies terapija efektyvi.

Gydymosi deguonimi trukmę nustato gydytojas pulmonologas. Kai kurių ligų atveju deguonies terapija skiriama iki gyvenimo pabaigos. Jei gydymosi metu paciento savijauta pagerėja, pagerėja kraujo dujų rodikliai, – gydymą galima nutraukti, tačiau būtinas paciento stebėjimas, kad būtų galima laiku nustatyti kvėpavimo funkcijos nepakankamumą ir, esant reikalui, vėl skirti deguonies terapiją.

Ne. Deguonis neturi jokių cheminių savybių, dėl kurių galėtumėte prie jo priprasti, atsirasti priklausomybė.

Ne. Deguonies terapija jokios įtakos plaučių funkcijai neturi.

Jei yra taikoma deguonies terapija, rūkyti griežtai draudžiama.

Pagrindinis namuose taikomos deguonies terapijos tikslas yra pagerinti ligonio gyvenimo kokybę. Daug žmonių pasakoja, kad jautėsi nepatogiai jiems prijungus deguonies koncentratorių, tačiau deguonies terapijos poveikis sveikatai nusveria visus nepatogumus. Taip pat yra galimybė naudotis nešiojamaisiais deguonies aparatais. Šie koncentratoriai leidžia pacientams būti aktyviems ne tik namų zonoje (pvz., pacientai gali vykti pas gydytojus, į svečius ar parduotuvę).

  • Sutelkite dėmesį į tai, ką galite daryti naudodamiesi savo deguonies įranga, o ne į tai, ko negalite.
  • Besikeičiant aplinkybėms negyvenkite prisiminimais apie tai, koks jūsų gyvenimas buvo iki tol.
  • Jei deguonį naudojate ilgiau nei 16 valandų per parą, daugiausia dėmesio skirkite tam laikui, kurį kiekvieną dieną praleidžiate be deguonies įrangos, ir kruopščiai jį suplanuokite. Naudokite deguonį naktį, kad dieną turėtumėte laiko iki 8 valandų, per kurį jums nereikės koncentratoriaus.
  • Kiek leidžia galimybės, stenkitės ir toliau kasdien užsiimti jums patinkančia veikla.
  • Jei naudojatės mobiliuoju deguonies koncentratoriumi, kuo greičiau su juo išeisite iš namų, tuo greičiau prie jo priprasite. Jaustis nepatogiai dėl savo deguonies įrangos yra normalu, tačiau neleiskite, kad tai trukdytų jums mėgautis gyvenimu.
  • Į bet kokią reakciją į jūsų naudojamą koncentratorių reaguokite ramiai, pajuokaukite. Tai ypač veiksminga bendraujant su vaikais. Kai kurie žmonės net papuošia savo deguonies įrangą.
  • Tapkite paramos grupės nariu ir susipažinkite su žmonėmis, kurių situacija yra tokia pat kaip jūsų, esant reikalui kreipkitės pagalbos į psichologą.

 

Net ir taikant deguonies terapiją galite ir toliau justi dusulio simptomus. Pateikiame kelis patarimus, kaip galite pabandyti kontroliuoti arba sumažinti dusulį.

  • Jei naudojate inhaliatorius lėtinei obstrukcinei plaučių ligai ar astmai gydyti, atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, kaip reikėtų taisyklingai jais naudotis, esant galimybei – paprašykite gydytojo patikrinti, ar teisingai tai darote. Taip pat dusulį mažina diuretikai, širdies darbą gerinantys vaistai ir kiti. Juos skiria gydytojas.
  • Sumažinkite tempą. Jei pastebite, kad jums pradeda trūkti oro labiau nei įprastai, sumažinkite tempą ir įprastus darbus atlikite šiek tiek lėčiau. Kvėpavimo pratimai. Specialūs pratimai, skirti kvėpavimo funkcijai gerinti, neleis taip greitai blogėti jūsų kvėpavimo sistemos veiklai. Normali kūno reakcija į oro trūkumą kvėpuojant yra greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas. Kai jūsų plaučiai yra pažeisti, geriau kvėpuoti lėčiau ir kiek galima labiau atsipalaidavus. Stenkitės iškvėpti ilgiau nei įkvepiate, kad iš plaučių pašalintumėte užsistovėjusį orą.
  • Tinkamos padėtys atgauti kvapą. Atraskite padėtį, kurioje jums patogu būti, kol vėl pradedate normaliai kvėpuoti. Atsistokite rankomis atsirėmę, pavyzdžiui, į turėklą ar stalą arba atsisėskite ir rankas padėkite ant kelių. Svarbu, kad jūsų laikysena būtų tinkama (nugara tiesi) ir krūtinės ląsta nebūtų suspausta.
  • Likite ramūs. Svarbu išmokti kokių nors atsipalaidavimo metodų. Kai susijaudinate, jūsų raumenys įsitempia ir dėl to dusulio simptomai gali sustiprėti. Pasitarkite su jus prižiūrinčiais artimaisiais ar sveikatos priežiūros specialistais, jei pastebite, kad jus vis dažniau aplanko nerimo jausmas. Masažas. Kai kurie žmonės pastebi, kad masažas jiems padeda atsigauti po dusulio priepuolio. Paprašykite savo slaugytojo ramiais glostomaisiais judesiais pamasažuoti jūsų kaklą ir nugarą.

Minėti patarimai gali tikti ne visiems, o kai kuriems žmonėms gali tekti pasitelkti kelių priemonių derinį, kad pajustų palengvėjimą.

Turite teisę gydytis nemokamai, jei ligonio sveikatos būklė atitinka šiuos kriterijus:

  1. Parcialinis deguonies slėgis (PaO2) yra mažesnis (arba lygus) kaip 55 mmHg arba arterinio deguonies įsotinimas (SaO2) yra mažesnis arba lygus kaip 88 proc., jei nėra ligos paūmėjimo.
  2. PaO2 siekia 56-59 mmHg arba SaO2 yra mažesnis (arba lygus) kaip 89 proc., jei nustatoma plaučių hipertenzija, periferinės edemos dėl širdies nepakankamumo arba eritrocitozė (hematokritas viršija 55 proc.).

MIEGO APNĖJA

Tai sutrikimas, pasireiškiantis kvėpavimo pauzėmis miegant. Šias pauzes lemia apnėja (kvėpavimo sustojimas) ir hipopnėja (kvėpavimo takų susiaurėjimas), todėl organizmas stengdamasis apsisaugoti nuo „uždusimo“ ima žadinti miegantįjį. Taip įvyksta mikropabudimas, kurio metu žmogus atsibunda tiek, kad tęstų kvėpavimą, bet vėliau gali nė neatsiminti, kad miegojo su pertrūkiais.

Tokie mikropabudimai gali kartotis dažnai, net keliasdešimt kartų per valandą. Dėl to nukenčia miego kokybė, suprastėja reakcija, dėmesys, darbingumas. Kenčiantieji nuo miego apnėjos taip pat turi antsvorio (72%), aukštą kraujospūdį (daugiau nei 50%), serga diabetu (43%).

  • knarkimas
  • staigus prabudimas, lydimas jausmo, kad trūksta oro
  • artimųjų pastebėtos kvėpavimo pauzės miegant
  • antsvoris, ypač kaklo srityje
  • didelis mieguistumas dieną
  • padidėjęs naktinis noras šlapintis

Miego apnėja anksčiau buvo laikoma vyrų liga, tačiau tyrimai rodo, kad moterims ji pasitaiko dažniau nei manyta iki šiol (apie 40% naujų miego apnėjos pacientų yra moterys). Tai susiję su tuo, kad moterų miego apnėja yra sunkiau atpažįstama, o simptomai yra kitokie nei vyrų.

Įprastai miego apnėją turinčių moterų užmigimo laikas yra ilgesnis nei vyrų, jos dažniau pritrūksta oro bei atsibunda. Moterų apnėjos ir hipopnėjos indeksas (AHI) įprastai yra žemesnis ir kvėpavimo sustojimų trukmė trumpesnė nei vyrų.

Moteris, turinčias miego apnėją, dažniausiai vargina:
– nemiga
– „neramių kojų” sindromas
– didelis mieguistumas dieną
– galvos ir raumenų skausmai
– knarkimas
– artimųjų pastebėtos kvėpavimo pauzės miegant – antsvoris, ypač kaklo srityje
– depresija

Pastaraisiais metais nustatyta, kad miego apnėjos sukeliami simptomai yra vieni didžiausių eismo įvykių rizikos veiksnių, kurie galimai sukelia apie 20% visų motorinių transporto priemonių eismo įvykių. Dėl šios priežasties asmenims, kuriems yra diagnozuota vidutinė arba sunki miego apnėjos forma, vairuoti galima tik jei asmuo turi oficialų gydymo įstaigos dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo pakankamai kontroliuoja šį sutrikimą, laikosi tinkamo gydymo režimo ir kad jo mieguistumas dieną sumažėjo.

Nosies kaniulė

PRIVALUMAI:

  • Lengva ir nedidelė, idealiai tinka pacientams, kurie jaučiasi nepatogiai dėvėdami didesnę kaukę;
  • Tinka pacientams prieš miegą mėgstantiems skaityti ar žiūrėti televizorių, nes suteikia didesnį matymo lauką nei daugelis kitų kaukių tipų;
  • Leidžia pacientui dėvėti akinius, nes nėra dedama ant nosies tilto;
  • Tiesioginis oro srautas į nosies ertmę sumažina oro nutekėjimo galimybę;
  • Patogios dėvėti pacientams, kurie neramiai miega ir miego metu dažnai keičia gulėjimo padėtį;
  • Lengvai pritaikomos didesniu veido plaukuotumu (barzda, ūsais) pasižymintiems pacientams.

TRŪKUMAI:

  • Nerekomenduojamos taikant aukštesnį terapinį slėgį;
  • Kai kuriems pacientams pasireiškia diskomfortas nosies srityje;
  • Nosies kaniulė nėra tinkama, jei pacientas miega išsižiojęs, turi nosies pertvaros pažeidimų.

Nosies kaukė

PRIVALUMAI:

  • Oro srautas nukreipiamas tiesiai į nosį;
  • Tinka naudojant didesnį slėgį;
  • Lengvai pritaikoma prie įvairios veido anatomijos.

TRŪKUMAI:

  • Netinka, jei pacientas miega išsižiojęs;
  • Pacientai gali jausti dirginimą, nuospaudas kaukės veido-nosies-kaktos srityse;
  • Netinka pacientams, kurie dažnai patiria alergijas, peršalimą, serga sloga;
  • Nerekomenduojama naudoti pacientams, kuriems sunku kvėpuoti per nosį dėl sveikatos sutrikimų: nosies pertvaros lūžio ar kvėpavimo takų susiaurėjimo.

Veido kaukė

PRIVALUMAI:

  • Tinka per burną kvėpuojantiems pacientams ir tiems, kuriems netinka nosies kaukė, ar nosinė kaniulė;
  • Tinka pacientams, sergantiems alergija ar peršalimu;
  • Labai efektyvi, kai taikomas didelis CPAP terapinis slėgis, nes platus kaukės paviršiaus plotas tolygiai paskirsto slėgį, priešingai nei dėvint kitas kaukes.

TRŪKUMAI:

  • Dėl didesnio paviršiaus ploto, tikimybė oro nuotėkio atsiradimui;
  • Esant oro nuotėkiui išsausėja, sudirgsta akys;
  • Didesnis kaukės svoris;
  • Dėvint veido kaukę gali būti nepatogu žiūrėti televizorių arba nešioti akinius;
  • Nepatogu miegoti gulint ant pilvo.

Vilniaus Universiteto Ligoninė
Santariškių klinikos, Konsultacijų poliklinika
Pulmonologo konsultacija
Santariškių g. 2, Vilnius

LSMU ligoninė Kauno klinikos
Pulmonologijos klinika
Miego laboratorija
Eivenių g. 2, Kaunas, tel. 8 37 327065

Respublikinė Kauno ligoninė
Konsultacijų poliklinika
Pulmonologo konsultacija
Hipodromo g. 13, Kaunas, tel. 8 37 342170

Respublikinė Klaipėdos ligoninė
Pulmonologijos ir alergologijos skyrius
S. Nėries g. 3, Klaipėda, tel. 8 46 410707

Klaipėdos universitetinė ligoninė
Miego medicinos centras
Liepojos g. 41, Klaipėda, tel. 8 46 396 632

Mokamos paslaugos:

Vilniaus Universiteto Ligoninė
Santariškių klinikos
Neurologo konsultacija
Santariškių g. 2, Vilnius

LSMU Elgesio medicinos institutas
Miego tyrimų laboratorija
J. Šliūpo g. 7, Palanga
Tel.: 8 460 30029, 8 460 3033

Medicinos centras „Neuromeda“
Neurologo konsultacija
Tvirtovės al. 90A, Kaunas
Tel.: 8 613 42780, 8 613 42780

Tai dažniausia apnėjos forma. Ją sukelia dėl ryklės užpakalinės dalies raumenų atsipalaidavimo susiaurėję kvėpavimo takai.

Sveiko žmogaus ryklė būna atvira tiek dieną, tiek naktį, todėl per ją oras tolygiai patenka į kvėpavimo takus ir plaučius. Tuo tarpu sergant obstrukcine miego apnėja ryklės raumenys kartais atsipalaiduoja, todėl trumpam susiaurėjus kvėpavimo takams nutrūksta kvėpavimas. Per tokį apnėjos epizodą sumažėja deguonies koncentracija kraujyje. Smegenims gavus signalą apie sumažėjusį deguonies lygį, žmogus trumpam prabunda, o kvėpavimo takai vėl atsiveria. Šio trumpo prabudimo žmogus paprastai atsikėlęs net neprisimena.

Dėl obstrukcinės apnėjos miegodami žmonės garsiai knarkia. Dėl sutrikusios ryklės raumenų veiklos kvėpavimo takai iš dalies ar visiškai blokuojami sukritusios ryklės, todėl į plaučius patenka nepakankamai oro. Tuomet kvėpavimas, nors visiškai ir nenutrūksta, pasidaro triukšmingas, girdisi knarkimas.

OBSTRUKCINE APNĖJA rizikuoja susirgti:

  • turintieji antsvorio;
  • kamuojami aukšto kraujospūdžio.
  • vyrai;
  • vyresni nei 65 metų žmonės miego apnėja serga 3 kartus dažniau nei jaunesni;
  • turintieji storą kaklą. Dėl to gali susiaurėti kvėpavimo takai;
  • turintys miego apnėja sergančių giminaičių;
  • vartojantieji alkoholį, raminamuosius vaistus;
  • rūkaliai. Dėl rūkymo gali sutinti viršutiniai kvėpavimo takai, o tai skatina knarkimą ir gali sukelti apnėją.

Sergant centrine, arba kitaip centrine nervų sistemos miego apnėja, miego pertrūkių priežastis yra už kvėpavimą atsakingo smegenų centro automatinio reguliavimo sutrikimas. Dėl centrinės miego apnėjos kvėpavimas sustoja, nepaisant to, kad viršutiniai kvėpavimo taikai yra atviri. Tyrimais įrodyta, kad apnėjos priežastis nėra viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija.

Centrinė miego apnėja pasitaiko 5–10 procentų pacientų iš visų miego apnėjos atvejų. Centrinė miego apnėja gali pasireikšti sergant sunkiomis išeminėmis širdies ligomis. Tokiu atveju kalbama apie vadinamąjį Cheyne-Stokes kvėpavimą, kai kvėpavimo sustojimas kaitaliojasi su greitu kvėpavimu. Centrinė miego apnėja gali pasireikšti ir po insulto.

Jeigu žmonės patiria obstrukcinę bei centrinę miego apnėją, tai yra vadinama mišraus tipo miego apnėja.

Yra pastebėta, kad miego trūkumas arba prastos kokybės miegas turi įtakos cukraus kiekiui kraujyje. Daugiau nei 40 procentų miego apnėja sergančių žmonių serga diabetu ir net trys iš keturių diabetikų kenčia nuo miego apnėjos. Nediagnozuota ir negydoma miego apnėja gali nepalankiai paveikti diabeto gydymo rezultatus.

Tarptautinė diabeto federacija (IDF) yra paskelbusi ataskaitą, kurioje teigiama, kad pacientai, kuriems yra įtariamas II tipo diabetas, turi būti tiriami ir dėl miego apnėjos. Su abiem ligomis yra susijęs ir padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos bei širdies infarkto rizika.

Obstrukcinės miego apnėjos gydymas CPAP aparatu (palaikančiu nuolatinį teigiamą slėgį) yra svarbus siekiant gerų diabeto gydymo rezultatų. Yra nustatyta, kad jautrumas insulinui itin pagerėja jau vos po dviejų parų trukmės gydymo CPAP aparatu.

Daugiau kaip 50 % nuo miego apnėjos kenčiančių pacientų yra padidėjęs kraujospūdis. Antsvorį turintiems žmonėms miego apnėja pasireiškia taip dažnai, kad ją galima įtarti visiems, kurių kraujospūdis yra aukštas, o kūno masės indeksas (KMI) viršija 27. Normalaus naktinio miego metu kraujospūdis sumažėja, širdies plakimas sulėtėja, sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Naktinis miegas yra skirtas organizmui pailsėti. Jeigu naktinis miegas dėl miego apnėjos yra sutrikdytas, organizmas negauna pakankamai poilsio, todėl ir rizika susirgti įvairiomis su tuo susijusioms ligomis padidėja. Pastebėta, kad obstrukcinę miego apnėją gydant CPAP aparatu, vidutinis sisteminis kraujospūdis sumažėja net 10 mm Hg.