Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, arba LOPL, yra ne vienos ligos pavadinimas, o plati sąvoka, apibūdinanti lėtines plaučių ligas, kurios sukelia plaučių oro srauto apribojimus. Lėtinė obstrukcija vystosi lėtai ir sutrikdo plaučių funkciją, kurios vėliau negalima atstatyti.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad šiuo metu LOPL yra ketvirta dažniausia mirties priežastis po širdies ligų, infarkto ir apatinių kvėpavimo takų  infekcijų. PSO numato, kad iki 2030 metų LOPL taps trečia pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

LOPL nėra pagydoma liga, tačiau tikslingas gydymas gali sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti mirties riziką.

RIZIKOS VEIKSNIAI
Apie trečdalį visų rūkančiųjų suserga LOPL. Rūkymas lemia apie 80 proc. visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Apie 15–20 proc. LOPL susirgimo atvejų yra dėl oro teršalų (dažniausiai įkvepiamų darbo vietoje). LOPL skatina kontaktas su mediena, medvilne, gyvulių mėšlu, grūdais, augalų atliekomis, anglies, silicio, kadmio, geležies ir kitomis dulkėmis, automobilių kuro degimo produktais.

SIMPTOMAI
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga vystosi palaipsniui ir pasireiškia 40-50 metų amžiaus. Dažniausi LOPL simptomai yra dusulys (“trūksta oro”), lėtinis kosulys ir gleivių ar skreplių susidarymas. Kasdieninė veikla, pavyzdžiui lipimas laiptais ar krepšio nešimas, ir kita įprastinė veikla gali tapti labai sudėtinga būklei palaipsniui sunkėjant. Ligoniai taip pat dažnai patiria paūmėjimus, t.y. stiprius dusulio, kosulio ar padidėjusius skrepliavimosi epizodus, trunkančius nuo keleto dienų iki keleto savaičių. Šie epizodai gali labai apriboti veiksnumą, todėl gali prireikti skubios medicininės pagalbos, įskaitant hospitalizaciją.

Bėgant laikui, ligos simptomai stiprėja ir reikšmingai blogina gyvenimo kokybę. Tačiau nenusiminkite – yra nemažai priemonių, padedančių pagerinti savijautą.

GYDYMAS
Nors vaistai pagerina pacientų būklę ir ligos eigą, nė vienas dabartinis vaistas nesustabdo laipsniško kvėpavimo funkcijos blogėjimo, būdingo šiai ligai. Todėl ypatingai svarbūs nemedikamentiniai LOPL gydymo būdai: metimas rūkyti , ilgalaikis gydymas deguonimi ir fizinis aktyvumas. Tai vienintelės įrodytos priemonės, mažinančios sergančiųjų mirštamumą.

1. Rūkymo atsisakymas – veiksmingiausia LOPL progresavimą mažinanti ir vienintelė ligos progresavimą stabdanti priemonė.

2. Pulmoninė reabilitacija ir fizinės treniruotės. Svarbiausias reabilitacijos tikslas yra sugrąžinti kiek įmanoma didesnį LOPL sergančiojo savarankiškumą. Reabilitacija silpnina ligos simptomus (dusulį, nuovargį, pagerina nuotaiką ir kt.), didina fizinį pajėgumą (gerina raumenų koordinaciją ir metabolinę adaptaciją fiziniam krūviui, padidina raumenų masę, jėgą ir ištvermę), sumažina paūmėjimų dažnį ir hospitalizacijos trukmę, pagerina gyvenimo kokybę, sumažina mirštamumą (pastarąjį – remiantis netiesioginiais įrodymais).

3. Gydymas deguonimi. Įrodyta, kad ilgalaikė deguonies terapija LOPL sergantiems ligoniams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, pailgina gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę. Parinktu deguonies srautu būtina kvėpuoti mažiausiai 15 val. per parą.

MESTI RŪKYTI
Mesti rūkyti niekada nevėlu! Pagerėjimas pastebimas jau po keleto dienų. Nuo to momemto, kai mesite rūkyti, jūsų plaučių senėjimo tempas taps toks kaip ir nerūkančiųjų.

MANKŠTA IR KVĖPAVIMAS
Sportuodami ar užsiimdami kasdiene veikla jūs galite jausti oro trūkumą. Tai nepavojinga, dusulys greitai išnyksta sumažinus krūvį. Nors dusulys sukelia diskomfortą ir nerimą, tačiau daug blogiau yra atsisakyti fizinio krūvio. Jei nustosite sportuoti ir aktyviai judėti, prarasite formą ir jūsų funkcinė būklė palaipsnui nuolat blogės. Treniruokitės lipdami laiptais. Sustokite, kuomet pavargsite, ir jūs pastebėsite, kad dusulys greitai praeis. Kartais atkurti normalų kvėpavimą padeda iškvėpimas pro sučiauptas lūpas.

Dar vienas paprastas būdas treniruotis – kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas. Prieš vaikčiojimą rekomenduojama įkvėpti trumpai veikiančio bronchus plečiančio vaisto. Tai padės jums susidoroti su ligos simptomais fizinio krūvio metu.

Jei dusulys netikėtai sustiprėja arba ne iš karto praeina nutraukus fizinį krūvį, būtina kreiptis į gydytoją.

1. Rūkymas.
2. Gydytojo nurodymų nevykdymas.
3. Netaisyklingas inhaliatoriaus vartojimas.
4. Kitos ligos, kurias jūs, galbūt, ignoruojate.
5. Nereguliarus lankymasis pas gydytoją.
6. Nepakankamas bendravimas su draugais ir artimaisiais.
7. Kasdienės 30 min. treniruotės nebuvimas.

Ženklus savijautos pablogėjimas vadinamas paūmėjimu. Tuomet jūs pajuntate daugiau ligos simptomų, negu paprastai, ir jie gali būti sunkūs. Dažniausiai paūmėjimą sukelia peršalimas, ar blogas oras. Paūmėjimų trukmė būna įvairi, dažniausiai nuo 7 iki 21 dienos. Būtina pasitarti su gydytoju, ką daryti, kad išvengtumėte paūmėjimų, ir ką daryti, jei paūmėjimas vis dėlto prasidėjo. Jūsų gydytojas gali pateikti raštišką nurodymų ir veiksmų planą.

Paūmėjus LOPL, deguonį rekomenduotina tiekti per kaukę. Nosinės kaniulės rekomenduojamos, tik jei ligonis kaukės netoleruoja. Reiktų prisiminti, kad kvėpuojant deguonį per kaukę užtikrinama pastovi deguonies koncentracija, o kvėpuojant per nosines kaniules, deguonies koncentracija gali kisti, nes priklauso nuo minutinės plaučių ventiliacijos.